Agrochemija

 

   Siekdamas užtikrinti saugaus ir sveiko maisto gamybos grandinę ir apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) Agrochemijos skyrius įgyvendina valstybės politiką augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) ir tręšiamųjų produktų (toliau – TP) priežiūros srityje.

       Agrochemijos skyrius pagal savo kompetenciją siekia užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su AAP bei TP įvežimu, saugojimu, tiekimu rinkai ir naudojimu, nuostatų vykdymą. Skyrius metodiškai vadovauja Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių ir pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) specialistams. Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai atlieka ūkio veiklos subjektų veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą, o pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) specialistai atlieka AAP ir TP, įvežamų į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių, priežiūrą. Pagal fizinių ir juridinių asmenų pateiktus prašymus Agrochemijos skyriaus ir regioninių skyrių specialistai nagrinėja įvairius skundus ir informaciją dėl netinkamo AAP ir TP naudojimo, saugojimo ir tiekimo rinkai.

     Agrochemijos skyrius rengia ataskaitas Lietuvos institucijoms, Europos Komisijai ir šalims narėms apie AAP ir TP saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo priežiūrą. Agrochemijos skyrius rengia metinius ūkių subjektų veiklos, susijusios su AAP ir TP saugojimu, tiekimu rinkai ir naudojimu, patikrinimų planus ir teikia ataskaitas apie atliktą ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Be to, skyrius rengia ir teikia teisės aktų projektų pasiūlymus AAP ir TP priežiūros reglamentavimo srityse, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, supažindina su galiojančių ir naujai rengiamų AAP ir TP sričių teisės aktų reikalavimais, dalyvauja nagrinėjant skundus.

Skyriaus veiklos uždaviniai:

  • pagal kompetenciją vykdyti fizinių ir juridinių asmenų veiklos, susijusios su augalų apsaugos ir tręšiamųjų produktų įvežimu, saugojimu, naudojimu ir tiekimu rinkai, priežiūrą, užtikrinant saugaus ir sveiko maisto gamybos grandinę;
  • vykdyti trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje vertinimą.

Skyriaus veiklos funkcijos:

  • metodiškai vadovauja, koordinuoja ir kontroliuoja Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių veiklą, susijusią su:
    • augalų apsaugos ir tręšiamųjų produktų įvežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai veiklos priežiūra;
    • profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų purkštuvų priežiūra, kad jie būtų naudojami įregistruoti ir techniškai tvarkingi;
    • geros augalų apsaugos praktikos reikalavimų laikymosi augalų apsaugos produktų naudojimo srityje priežiūra;
  • metodiškai vadovauja, koordinuoja ir kontroliuoja pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) veiklą, susijusią su įvežamų į Lietuvos Respubliką iš ne ES valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių ir vežamų tranzitu augalų apsaugos ir tręšiamųjų produktų priežiūra;
  • rengia trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimus ir juos kartu su kitose Europos Sąjungos valstybėse išduotų trąšų ar dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimais skelbia Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje;
  • rengia Leidimus platinti augalų apsaugos produktus ir teikia juos tvirtinti Augalininkystės tarnybos direktoriui;
  • rengia Vienkartinius leidimus įvežti augalų apsaugos produktus iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių ir teikia juos tvirtinti Augalininkystės tarnybos direktoriui;
  • rengia teisės aktų projektus ir siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su skyriui pavestų funkcijų vykdymu, projektų rengimo;
  • rengia augalų apsaugos ir tręšiamųjų produktų patikrinimų planų projektus ir teikia juos tvirtinti Augalininkystės tarnybos direktoriui;
  • renka informaciją skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais iš Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių, ją analizuoja, apibendrina, rengia ataskaitas ir prireikus teikia Augalininkystės tarnybos vadovybei, kitiems Augalininkystės tarnybos struktūriniams padaliniams ir kitoms valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
  • rengia ataskaitą Europos Komisijai ir šalims narėms apie AAP priežiūrą pagal galiojančius ES teisės aktus.

SVARBIAUSI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

Leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus (AAP), tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems AAP, taip pat AAP, kuriems išduotas leidimas tiekti rinkai ir juos naudoti ne ilgesnį kaip 120 d. laikotarpį arba nustatyta tvarka gavus Augalininkystės tarnybos leidimą naudoti asmeninėms reikmėms AAP, tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems AAP. Šią informaciją galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) interneto svetainėje adresu https://vatzum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas1/, arba Augalininkystės tarnybos informacinėje sistemoje VATIS, adresu https://vatis.vatzum.lt

Būtina griežtai laikytis AAP etiketėse nurodytų reikalavimų. Ypač svarbu neviršyti nustatytų AAP normų, apdoroti augalus tik rekomenduojamu augimo tarpsniu, neviršyti nurodyto maksimalaus apdorojimų skaičiaus bei laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo, atkreipti dėmesį į nurodytas apsaugos zonas iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių, ne žemės ūkio paskirties žemės ir kt, kad naudojamų produktų neleistinų liekanų neliktų užaugintoje produkcijoje, dirvožemyje ar vandenyje, naudoti nurodytas saugos priemones apsaugoti operatorius, darbininkus, pašalinius asmenis ir gyventojus.

Žydinčius augalus apdoroti AAP (kai etiketėje nėra draudžiama purkšti žydinčius augalus) galima tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto, išskyrus augalus, kurių sąrašas skelbiamas Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje adresu https://vatzum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/agrochemija/.

Svarbu atkreipti dėmesį į etiketės reikalavimus, kuriose dėl AAP keliamo pavojaus bitėms gali būti draudžiama purkšti žydinčius augalus (pvz., naudojant tokius AAP kaip Fastac 50, Cyperkill 500 EC, Decis Forte, Karate Zeon 5CS).

Pateikti informaciją į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) dvi dienas iki planuojamų purškimo darbų būtina:

  • ruošiantis purkšti profesionaliajam naudojimui skirtais AAP žydinčius augalus arba nežydinčių augalų pasėlius, kuriuose yra žydinčių piktžolių;
  • ruošiantis purkšti augalus AAP, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“;
  • ruošiantis sėti augalų, kuriuos lanko bitės, sėklą, apdorotą AAP, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“.

Tokiu būdu užtikrinama, kad planuojamų purškimų informacija pasieks bičių laikytojus, turinčius užregistruotus bitynus 2,5 km atstumu nuo purškiamų AAP plotų.

Privaloma žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų.

Purškiant žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės plotuose lauko purkštuvais ar žemyn nukreiptais rankiniais, nugariniais purkštuvais privaloma laikytis ne mažesnės kaip 2 metrų apsaugos zonos iki kelio kelkraščio ribos, gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijų ribos). Purškiant sodo purkštuvais ar aukštyn nukreiptais rankiniais, nugariniais purkštuvais, iki minėtų teritorijų ribų privaloma laikytis ne mažesnių kaip 5 metrų apsaugos zonų. Atkreipti dėmesį į etiketės reikalavimus, nes joje gali būti nustatytos ir didesnės apsaugos zonos iki minėtų teritorijų.

Draudžiama AAP naudoti melioracijos grioviuose ir šalia esančioje 1 metro pločio daugiamečių žolių apsaugos juostoje. Atkreipti dėmesį į etiketės reikalavimus, nes joje gali būti nustatytos ir didesnės apsaugos zonos, apželdintos daugiamečiais augalais.

Purškimo darbai turi būti atliekami tik su patikrinta augalų apsaugos produktų apdorojimo įranga, t. y. ūkininkų purkštuvai turi būti patikrinti ir turėti tai patvirtinantį galiojantį apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimą. Nuo 2020 m. spalio 1 d. techninė apžiūra privaloma ir kitoms apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos rūšims (beicavimo mašinoms, rūko generatoriams ir t. t.).

Prieš atliekant purškimo darbus būtina atkreipti dėmesį į etiketėse nurodytą vėjo greitį ir palankiausią produkto efektyvumui oro temperatūrą – įprastai leidžiama purkšti, kai vėjo greitis yra iki 3 m/s, taip pat rekomenduojama, kad jo kryptis būtų į priešingą pusę nuo gyvenamųjų teritorijų, sodybų, gretimų laukų ir pan. AAP nerekomenduojama purkšti, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 25 °C.

Naudojant AAP, kuriems yra išduotas leidimas tiekti į rinką ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui, būtina laikytis nustatytų papildomų rizikos mažinimo priemonių, kurios pateikiamos AAP etiketėje arba Augalininkystės tarnybos išduotame leidime.

Profesionaliųjų AAP naudotojai privalo pildyti nustatytos formos Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, į kurį duomenys turi būti įrašomi ne vėliau kaip per 30 k. d. po kiekvieno purškimo. AAP naudojimo apskaitos žurnalus bei AAP įsigijimo dokumentus naudotojai savo buveinėje arba gyvenamoje vietoje turi saugoti trejus metus.

Atkreipiame dėmesį, kad suteikus apdorojimo AAP paslaugą savo vardu įsigytais AAP, būtina užpildyti paslaugos gavėjo ir savo Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą.

Patalpos, kuriose saugomi AAP ir beicuota sėkla, turi būti užrakintos ir paženklintos įspėjamaisiais ženklais. Patalpos turi būti vėdinamos, jose turi būti talpyklos su natūraliais ar sintetiniais sorbentais išsibarsčiusių AAP taršai riboti. Patalpų grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir iš skysčiams nelaidžios dangos, AAP laikomi ant padėklų ar lentynose.

Tuščios išplautos ir išdžiovintos AAP ir tuščios beicuotos sėklos pakuotės bei nenaudojami AAP likučiai (kurie bus perduoti pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms), turi būti saugomi tvarkingai – AAP saugojimo patalpose sudėti atskirai nuo skirtų naudoti AAP. Draudžiama tuščias AAP pakuotes naudoti kitų medžiagų laikymui.

Išskalautos AAP pakuotės ir nenaudojami AAP likučiai turi būti priduodami tik licencijuotiems pavojingų atliekų tvarkytojams, kurių sąrašą galima surasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/atliekos/pavojinguju-atlieku-tvarkymo-licencijavimas/.

Siekiant sumažinti gruntinio ir paviršinio vandens AAP taršos riziką, apdorojimo AAP įrangos (purkštuvų) išorė ir (ar) vidus nuplaunami lauke švarius vandeniu. Leidžiama apdorojimo įrangos išorę ir (ar) vidų nuplauti  tam tikslui atvirame ore įrengtose betoninėse (su išbetonuota plaunamo vandens surinkimo duobe) arba biologinėse (užpildytose organiniu mišiniu, kuris sudarytas iš durpių, žemių ir (ar) šiaudų) aikštelėse arba uždarose vėdinamose apdorojimo AAP įrangos plovimo patalpose.

SVARBIAUSI TREŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

Tręšiant leidžiama naudoti tik tuos TP, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą (pažymėtas CE ženklu). Šis reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme. Taip pat leidžiama naudoti TP, kurie patvirtinti ir paskelbti Augalininkystės tarnybos interneto tinklalapyje, kaip leistini naudoti ekologiniuose ūkiuose.

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatyti reikalavimai taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Siekiant, kad augalai gautų pakankamai augimui reikalingų medžiagų, bet nebūtų pertręšiami, TP perteklius nepatektų į vandens šaltinius ir jų neužterštų, o augalinis maistas būtų saugus, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias TP normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

TP apskaitos žurnalas

Naudojantiems mineralines (neorganines) trąšas reikia pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, kurio forma pridėta prie Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2c672db081f‌911e98436e02a0124fc68. Žurnalą reikia saugoti veiklą vykdančio ūkio subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje ir pateikti TP naudojimo priežiūrą atliekančiam specialistui pareikalavus. Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, duomenys turi būti surašomi einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Žurnalas saugomas veiklą vykdančio žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje, kad pareikalavus Augalininkystės tarnybos specialistams, vykdantiems TP naudojimo priežiūrą, būtų iš karto jiems pateiktas.

TP laikymas

Įsigyjant supakuotas mineralines trąšas, reikia atkreipti dėmesį, kad trąšų pakuotės būtų su lietuviškomis etiketėmis. Trąšas ūkininkai gali laikyti sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo. Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, draudžiama saugoti ir naudoti amonio karbonato trąšas. TP įsigijimo dokumentus naudotojai turi saugoti dvejus metus nuo TP įsigijimo datos. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais. Tuščios tręšiamųjų produktų pakuotės, tręšiamųjų produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis tręšiamųjų produktų etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenai turi būti laikomi taip, kad gyvūnai nepatektų į patalpą, esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, o veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai nepatekti į paviršinius ar požeminius vandenis.

Pakrovimui, iškrovimui ir pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas pagal gyvūninės kilmės pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.), transportuojami pelenai turėtų būti uždengti.

Tręšimo planai

Augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias tręšiamųjų produktų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų, pagal gamintojų nurodytus reikalavimus, arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir teisingai tvarkyti organines trąšas, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo pakeitime Nr. D1-755/3D-844 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1D-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalvimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Tręšiant mėšlu ar srutomis (daugiau kaip 30 ha ž. ū. naudmenų per kalendorinius metus) būtina turėti tręšimo planą, kuris turi būti saugomas ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos.

Medienos kuro pelenų tvarkymas ir naudojimas vykdomas pagal medienos kuro pelenų (toliau – medienos pelenai) tvarkytojo ir naudotojo parengtą ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra teritorija, kurioje numatoma naudoti medienos pelenus, suderintą pelenų naudojimo planą. Medienos pelenus taip pat draudžiama skleisti ant įšalusios ar įmirkusios dirvos ir tręšimas turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių.

Biologiškai skaidžių atliekų gamintojas (toliau – BSA), planuojantis tręšti biologiškai skaidžiomis atliekomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo parengti ir su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinti tręšimo planą, vadovaudamasis Biologiškai skaičių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-327 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Gyvūninės kilmės pelenų naudojimas

Žemės ūkio veiklos subjektas gyvūninės kilmės pelenus (toliau – pelenai) turi naudoti pagal pelenų naudotojo parengtą pelenų naudojimo planą, vadovaujantis Aprašo 1 priede nustatyta forma. Pelenus tręšimui leidžiama naudoti tik tada, jei jie atitinka specialiuosius kokybės ir saugos reikalavimus, nustatytus Identifikavimo sąraše.

Tinkamai parengtas pelenų naudojimo planas turi būti pateiktas susipažinti Augalininkystės tarnybai likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos pelenų naudojimo pradžios. Plano galiojimo terminą nustato gyvūninės kilmės pelenų naudotojas, atsižvelgdamas į gyvūninės kilmės pelenų ir dirvožemio tyrimų rezultatus, vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekį. Plano galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 5 metai.

Žemės ūkio veiklos subjektai turi turėti gyvūninės kilmės pelenų tyrimo rezultatus, kuriuos perduodamas ar parduodamas pelenus naudotojui pateikia gyvūninės kilmės pelenų gamintojas. Tyrimai turi būti atlikti akredituotoje ar TP gamintojo laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus.

Prieš rengiant gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planą, turi būti atlikti dirvožemio tyrimai ir nustatyti šie rodikliai: sunkiųjų metalų koncentracijos (švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg)), granuliometrinė sudėtis, pHKCl, judriųjų kalio (K2O) ir fosforo (P2O5) kiekiai. Tačiau dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha gyvūninės kilmės pelenų per metus. Dirvožemio tyrimus organizuoja pelenų naudotojas, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki lauko tręšimo pelenais.

Pelenų norma turi būti parenkama atsižvelgiant į tręšiamo lauko dirvožemio pH ir Aprašo 1 priedo 5 lentelėje nurodytus leidžiamus naudoti kiekius. Pelenai nenaudojami tręšimui, kai dirvožemio pHKCl didesnis nei 7,0. Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metus, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.

Atkreipiame dėmesį, kad dirvos paviršiuje paskleisti pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant ir draudžiama juos skleisti ant įšalusios ar įmirkusios žemės. Draudžiama naudoti pelenus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Taip pat draudžiama naudoti pelenus dirbamuose laukuose, jeigu pavojingų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje viršija 70 proc. ribinės vertės, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, pavirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“, reikalavimais.

 

Visi prašymai dėl leidimų išdavimo gali būti pateikiami:

  • Vienkartinis leidimas Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams įvežti iš ne Europos Sąjungos valstybių deklaracijos (prašymo) forma:
  • PDF formatu arba Word formatu

Valstybinės augalininkystės tarnybos išduoti leidimai:

        Atnaujinimo data: 2024-09-05