Skip to main content

Fitosanitarija

 

Tai prevencinių, agrotechninių ir organizacinių priemonių visuma, kuriomis siekiama užtikrinti augalų sveikatingumą. Taigi fitosanitarija yra svarbi augalininkystės, kaip itin reikšmingos Lietuvai žemės ūkio šakos, tolimesnei plėtrai. Juolab kad Lietuva yra tiltas tarp Vakarų ir Rytų Europos, kuriuo nenutrūkstama grandine gabenami tarptautiniai kroviniai, todėl būtinos didžiulės pastangos, jog į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritoriją nebūtų įvežami ir nepaplistų augalams ir augaliniams produktams kenksmingi organizmai.

Konkrečioms prevencinėms, agrotechninėms ir organizacinėms priemonėms nustatyti pasitelkti juridiniai svertai, kurių svarbiausias Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymas. Jame įvardyta ir svarbiausia prevencinė priemonė, kad į mūsų šalį iš ne Europos Sąjungos valstybių nebūtų įvežami bei nepaplistų augalams ir augaliniams produktams kenksmingi organizmai, – augalus, augalinius produktus ir su jais susijusius objektus galima įvežti tik per tuos pasienio kontrolės punktus, kuriuose veikia fitosanitarijos postai. Šiuo metu veikia 8 tokie postai, kuriuose ištisai dirba Tarnybos pareigūnai ir akylai tikrina ne vien įvežamus augalus ar augalinius produktus, bet ir medinę pakavimo medžiagą po kitomis prekėmis, nes ši irgi gali būti puiki terpė kenksmingiesiems organizmams nukeliauti tolimus atstumus.

Pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų pareigūnai taip pat vertina tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritoriją gabenamų minėto pobūdžio krovinių sandarumą, kitus veiksnius, galinčius lemti neapgalvotą kenksmingųjų organizmų išleidimą į aplinką. Kalbėdami apie kenksminguosius organizmus, turime galvoje ne vien plika akimi pastebimus gyvius (pvz., vabzdžius), bet ir mikroorganizmus, sukeliančius grybinės, bakterinės ar virusinės kilmės ligas.

Ir kiti įvairūs kenksmingieji organizmai jau yra ribotai paplitę kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, todėl labai svarbu akylai stebėti Lietuvoje pasėlius, sodus, medelynus, parkus ir miškus, ar juose nesivysto minėti žaladariai. Reguliariai kontroliuojamos ir prekybos augalais, augaliniais produktais bei su jais susijusiais objektais vietos. Šią stebėseną bei augalų, jų augimo terpės, vandens telkinių (naudojamų lietinimui) ir augalinių produktų mėginius tyrimams ima bei besidominčius augalų sveikatingumu konsultuoja Tarnybos regioninių skyrių, įsteigtų Lietuvos apskričių centruose, pareigūnai. Pastarieji pareigūnai turi užtikrinti ir išvežamų iš Lietuvos į ne Europos Sąjungos valstybes augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų sveikatingumą. Tai išties sunkus uždavinys, kadangi Tarnybos regioninio skyriaus pareigūnas privalo įvertinti planuojamos išvežti produkcijos sveikatingumą vadovaudamasis krovinį gausiančios valstybės reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos regioniniuose skyriuose bei pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postuose stinga laboratorinės įrangos bei specialistų sudėtingiems kenksmingųjų organizmų laboratoriniams tyrimams atlikti, nuodugnius augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų laboratorinius tyrimus vykdo Fitosanitarinių tyrimų laboratorija (skyrius). Tarnybos regioninių skyrių pareigūnai, tik sulaukę Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos specialistų išvadų, priima sprendimą leisti tiekti rinkai ar ne tuos augalus, augalinius produktus ir su jais susijusius objektus, dėl kurių sveikatingumo buvo suabejota.

Tarnybos regioniniams skyriams, vykdant minėtas veiklas, metodiškai vadovauja Fitosanitarijos skyrius, kuriam pavesta įgyvendinti valstybinę augalų sveikatingumo gerinimo politiką Lietuvos Respublikoje. Nustačius kenksminguosiuos organizmus, Fitosanitarijos skyrius rengia Fitosanitarinių priemonių planus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, kad būtų sunaikinti kenksmingieji organizmai arba apribotas jų plitimas.

Be to, Fitosanitarijos skyrius specialistai dalyvauja augalų sveikatingumu besirūpinančių tarptautinių organizacijų veikloje, kitoms valstybinėms ir Europos Sąjungos institucijoms rengia informaciją apie atliktus fitosanitarinius tyrimus, aptiktus kenksmingųjų organizmų židinius ir taikomas fitosanitarijos priemones. Pažymime, kad tai ne vienintelės Fitosanitarijos skyriaus funkcijos, specialistai nuosekliai įgyvendina ir gausybę kitų veiklų.

REIKALAVIMAI, KURIŲ PRIVALU LAIKYTIS PREKIAUJANT MAISTINĖMIS BULVĖMIS

Maistinėmis bulvėmis planuojantys turgavietėse ar kitose prekybos vietose prekiauti asmenys turi registruotis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) tvarkomame Fitosanitariniame registre.

Šie asmenys prekybos vietoje privalo turėti bulvių įsigijimo dokumentus, kai bulvės įsigytos iš kitų ūkio subjektų. Siūlomų įsigyti bulvių pakuotės paženklintos etiketėmis, kuriose aiškiai ir įskaitomai nurodyta ši informacija:

  • bulvių paskirtis;
  • bulvių veislė;
  • bulvių augintojo, supirkėjo ar realizuotojo registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris (etiketėje vartojama santrumpa „Fitosanitarinio registro Nr.“);
  • bulvių siuntos numeris (suteiktas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo);
  • bulvių kiekis;
  • kilmės šalies kodas;
  • kokybės klasė ir bulvių dydis (nurodant mažiausio ir didžiausio gumbo skersmenį frakcijoje).

Taisyti etiketėje esančią informaciją draudžiama. Etiketėje taip pat gali būti pateikta ir papildoma informacija (pavyzdžiui, įmonės logotipas ir pan.).

Etiketė turi būti vienkartinio naudojimo (lipni arba pritvirtinta uždarant pakuotes taip, kad atidarant pakuotę etiketė būtų sugadinama). Etiketė turi tvirtai laikytis ant pakuotės. Antrą kartą naudoti tą pačią etiketę draudžiama. Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis.

Augalininkystės tarnyba informuoja, kad į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir Lietuvą įvežti bulves iš daugelio trečiųjų šalių yra draudžiama. Išimtys taikomos šiose valstybėse užaugintoms bulvėms – Alžyrui, Izraeliui, Libijai, Marokui, Sirijai, Šveicarijai, Tunisui, Turkijai, Egiptui. Taip pat išimtys taikomos kelių kitų valstybių vietovėms, kuriose atliekami bulvių tikrinimai bei tyrimai užtikrina, kad su bulvėmis nebus įvežta ES aktualių karantininių organizmų.

Draudimo įvežti bulves iš kitų ES šalių narių nėra. Tačiau iš Lenkijos kilusioms bulvėms, dėl kaskart nustatomų ligų židinių, vis dar kiekvieną Lenkijos kilmės bulvių krovinį turi lydėti Lenkijos nacionalinės augalų apsaugos organizacijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad bulvių auginimo vietoje neaptiktas bulvių vėžys (Synchytrium endobioticum) arba bulvių veislė atspari bulvių vėžiui (Synchytrium endobioticum) bei bulvės nėra užkrėstos bulvių žiediniu puviniu (Clavibacter michiganensis ssp. sepedonicus). Lenkijos nacionalinė augalų apsaugos organizacija apie kiekvieną ketinimą vežti į Lietuvą bulvių siuntą privalo informuoti Augalininkystės tarnybą. Taigi, jei įvykdomos minėtos sąlygos, įvežti bei prekiauti lenkiškos kilmės bulvėmis Lietuvoje galima.

 

Fitosanitarinio registro viešieji duomenys

Prekių saugojimo ir muitinio tikrinimo vietų sąrašas (Muitinės sandėlių sąrašas)

Patikrinimo vietų, tinkamų atlikti fitosanitarinį tikrinimą, sąrašas

Plakatai

Lankstinukai

Kita

Atnaujinimo data: 2025-02-06