Pavojinga bakterija Xylella fastidiosa aptikta Liuksemburge
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad Liuksemburgo nacionalinė augalų apsaugos tarnyba patvirtino pirmąjį karantininės bakterijos Xylella fastidiosa aptikimo atvejį šalies teritorijoje. Bakterija nustatyta vykdant stebėseną Merterto vietovėje, rytinėje Liuksemburgo dalyje esančiame vynuogyne. Tai pirmasis Xylella fastidiosa aptikimo atvejis Liuksemburge, atkreipiantis dėmesį į bakterijos plitimo į naujas Europos teritorijas grėsmę.
Europos ir Viduržemio jūros baseino šalių augalų apsaugos organizacijos (EPPO) duomenimis, Xylella fastidiosa Europos Sąjungos teritorijoje pirmą kartą aptikta 2013 m. Italijoje, Apulijos regione. Bakterija sukėlė didelio masto alyvmedžių džiūvimą ir žūtį, padarydama didelę žalą regiono žemės ūkiui ir vietos ekonomikai. 2015 m. bakterija nustatyta Prancūzijoje – pirmiausia Korsikos saloje, vėliau ir žemyninėje šalies dalyje. 2016 m. pirmieji atvejai užregistruoti Ispanijoje, Balearų salose, ir Vokietijoje, kur nustatytas pavienis židinys. 2017 m. bakterija nustatyta ir žemyninėje Ispanijos dalyje, o 2019 m. apie pirmąjį jos aptikimą pranešė Portugalija.
Xylella fastidiosa – karantininė patogeninė bakterija, kolonizuojanti augalų ksilemą – apytakinį audinį, kuriuo vanduo ir jame ištirpusios mineralinės medžiagos iš šaknų pernešamos į kitas augalo dalis. Bakterijai išplitus augalo apytakiniuose audiniuose yra sutrikdoma vandens bei jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernaša ir pasireiškia pirmieji ligos simptomai.
Pagrindiniai požymiai, rodantys augalo užsikrėtimą bakterija Xylella fastidiosa, yra šakų, lapų ir ūglių „nudegimas“, lapų ir jų pakraščių rudavimas, tarp lapų gyslų pasireiškianti chlorozė, lapų ir ūglių vytimas bei pirmalaikis lapų kritimas. Jaunos šakelės nustoja augti, o vaisiai gali būti mažesni nei įprastai, netaisyklingos formos ir subręsti anksčiau laiko.
Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) duomenimis, Xylella fastidiosa augalais šeimininkais gali būti apie 470 augalų rūšių. Lietuvoje į šį sąrašą patenka šie pagrindiniai ekonominiu ir kultūriniu atžvilgiu svarbūs augalai: ąžuolai (Quercus spp.), klevai (Acer spp.), gluosniai (Salix spp.), kalninės guobos (Ulmus glabra), paprastosios vinkšnos (Ulmus laevis), trešnės (Prunus avium), kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera), azijinės kriaušės (Pyrus pyrifolia), naminės slyvos (Prunus domestica), ir kt.
Gamtoje Xylella fastidiosa daugiausia platina vabzdžiai, mintantys augalų ksilemos sultimis. Europoje natūraliomis sąlygomis patvirtintas bakterijos pernešėjas yra paprastoji seiliūgė (Philaenus spumarius). Pagrindinis bakterijos patekimo į naujas teritorijas ir plitimo kelias yra sodinti skirti augalai.
Pagrindinės Xylella fastidiosa kontrolės priemonės yra ankstyvas jos aptikimas, užkrėstų augalų židinių likvidavimas ir bakteriją platinančių vabzdžių pernešėjų kontrolė. Siekiant užkirsti kelią bakterijos plitimui, būtina atlikti įvežamos augalinės medžiagos fitosanitarinius patikrinimus ir reguliariai stebėti augalų šeimininkų būklę, ypač medelynuose, soduose bei kitose augalų auginimo vietose. Nustačius bakterijos židinį, taikomos teisės aktuose nustatytos fitosanitarinės priemonės – šalinami ir sunaikinami užkrėsti bei kiti nustatytus kriterijus atitinkantys augalai, vykdoma intensyvi stebėsena ir ribojamas galimų augalų šeimininkų judėjimas. Taip pat taikomos priemonės, skirtos bakterijos pernešėjų populiacijoms mažinti.
Lietuvoje Xylella fastidiosa stebėsena vykdoma nuo 2016 m. Augalininkystės tarnyba kasmet atlieka bakterijos stebėseną rizikingose vietovėse, ypatingą dėmesį skirdama augalų šeimininkų sodinamosios medžiagos auginimo, laikymo ir tvarkymo vietoms, taip pat augalų šeimininkų sodinamosios medžiagos importo, prekybos ir laikymo vietoms. 2025 ir 2026 m. šiose rizikingose vietovėse paimta po 230 mėginių.
„Puikiai suprantame bakterijos Xylella fastidiosa keliamą grėsmę Lietuvos žemės ūkiui ir aplinkai, todėl stebėseną planuojame tikslingai, daugiausia dėmesio skirdami rizikingiausioms vietoms. Prevencija ir ankstyvas galimo užkrato nustatymas yra ne tik veiksmingiausias būdas apsaugoti augalus, bet ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas – užkirsti kelią bakterijos įsitvirtinimui ir plitimui šalyje yra gerokai lengviau ir pigiau, nei kovoti su jos sukeliamais padariniais jau išplitus bakterijai“, – pabrėžia Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.
Augalininkystės tarnyba ragina augalų šeimininkų augintojus ir prekybininkus išlikti budriais, stebėti augalų būklę ir pastebėjus įtartinus simptomus nedelsiant pranešti Augalininkystės tarnybos specialistams.
Atnaujinimo data: 2026-10-22
Taip pat skaitykite:
Kitais metais susitiksime Vilniuje
Lietuva tęs Airijos pradėtas veiklas