Pasiruošta daugiametei karantininių kenkėjų stebėsenai
Šiltėjantis klimatas, auganti tarptautinė prekyba augalais kupina rizikos sulaukti Lietuvoje neprašytų svečių. Tai pavojingi karantininiai kenkėjai, kurie gali atkeliauti su mediena, daigiais, sodinukais, sėklomis, ir padaryti didžiulę žalą mūsų aplinkai – pasėliams, miškams, sodams.
Karantininiais kenkėjais laikomi tie augalus pažeidžiantys organizmai (vabzdžiai, nematodai, bakterijos, grybai, virusai, viroidai ir kt.), kurių Lietuvoje nėra arba tik ribotose teritorijose, tačiau jie gali išplisti. Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio vadovo Sergejaus Fedotovo, svarbu kuo anksčiau aptikti šiuos žaladarius, kurių padaroma žala augalams ar augaliniams produktams gali būti skaičiuojama milijardais. „Pastaraisiais metais kasmet vidutiniškai aptinkami 20-22 bulvių žiedinio puvinio ir 7 bulvinių cistas sudarančių nematodų židiniai“. - paaiškino tarnybos vadovas.
Tačiau kalbant apie kitus žaladarius, kurių nėra Lietuvoje, nereikėtų atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, vieni iš Europos Sąjungoje kontroliuojamų karantininių kenkėjų - ūsuočiai. Citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis) ir rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis) kilę iš Azijos šalių – Kinijos, Japonijos, P. Korėjos. Jie gali pažeisti daugelį lapuočių augalų rūšių ir įsitvirtinti daugumoje Europos šalių. Šių įspūdingos išvaizdos vabalų lervos graužia medienos audinius, dėl jų daromos žalos lapuočiai džiūsta, tampa neatsparūs vėjams ar kitų kenkėjų sukeliamoms ligomis. Augalai pradeda nykti ir galiausiai žūva.
Šiltėjant klimatui Lietuvoje, augant tarptautinės prekybai augalais ir augaliniais produktais mastams didėja ir rizika išplisti ne tik ūsuočiams, o ir kitiems pavojingiems karantininiams kenkėjams.
viršuje– citrinmedinis ūsuotis, apačioje– ūsuočio padaryti takai medyje.
Viena iš svarbiausių prevencijos priemonių, padedanti kaip galima greičiau aptikti karantininius kenkėjus šalies teritorijoje, yra fitosanitarinė stebėsena Lietuvos teritorijoje, padedanti
laiku pritaikyti būtinas fitosanitarijos priemones ir taip sustabdyti kenkėjų daromą žalą. Fitosanitarinės stebėsenos metu kvalifikuoti Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai skirtingose augalų augavietėse (pasėliuose, miškuose, parkuose, soduose medelynuose ir kt.) atlieka vizualinę apžiūrą, kilus įtarimui, ima mėginius laboratoriniams tyrimams, stato gaudykles.
Siekiant tinkamai pasiruošti fitosanitarinei stebėsenai patvirtinta Augalininkystės tarnybos 2021–2025 m. daugiametė fitosanitarinės stebėsenos programa . Programos paskirtis – išanalizavus karantininių kenkėjų įsitvirtinimo ir paplitimo fitosanitarinę riziką Lietuvos teritorijoje nustatyti fitosanitarinės stebėsenos tikslus bei priemones jiems įgyvendinti, kad būtų užtikrinta augalų, augalinių produktų ir kitų objektų apsauga nuo karantininių kenkėjų.
Rengiant programą išnagrinėta daugiau nei 150 karantininių kenkėjų biologija. Atlikus analizę bei atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas, augančius augalus ir fitosanitarinę riziką, išrinkti aktualiausi karantininiai kenkėjai, kurie bus stebimi 2021–2025 m.. Vadovaujantis Europos maisto saugos institucijos parengtomis rekomendacijomis bei kita moksline informacija numatyti fitosanitarinės stebėsenos metodai, įvertintas fitosanitarinės stebėsenos patikrinimų ir planuojamų paimti mėginių skaičius. Programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojama atlikti 62 karantininių kenkėjų fitosanitarinę stebėseną skirtingose Lietuvos augavietėse (miškuose, viešose vietose, šiltnamiuose, laukuose, soduose, medelynuose ir kt.).
Augalininkystės tarnyba ragina augalų augintojus, visuomenę prisidėti prie programos įgyvendinimo ir pastebėjus karantininių kenkėjų (pavyzdžiui, Agrilus anxius, Agrilus planipennis, Anoplophora chinensis, Anoplophora glabripennis, Aromia bungii, Dendrolimus sibiricus, Popillia japonica, Xylella fastidiosa, Clavibacter sepedonicus, Globodera pallida ir Globodera rostochiensis, Ralstonia solanacearum, Tomato Brown Rugose Fruit Virus ir kt.) požymių informuoti artimiausią Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių. http://www.vatzum.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/darbuotoju-kontaktai/
Informacija apie karantininius kenkėjus: https://efsa.maps.arcgis.com/apps/MinimalGallery/index.html?appid=f91d6e95376f4a5da206eb1815ad1489
Daugiau informacijos galite rasti Augalininkystės tarnybos tinklapyje www.vatzum.lt ir socialiniuose tinkluose FB ir IN